Ar kada pagalvojote, kad stresas iš tiesų gali būti geras ir netgi prailginti gyvenimą ir pagerinti jo kokybę? Stresas dažnai yra vaizduojamas kaip didžiausias šiuolaikinės visuomenės priešas, keliantis ligas ir griaunantis gyvenimus. Nors ilgalaikis stresas yra dažna ligų priežastis, yra kitas streso tipas, kuris veikia priešingai. Šiame straipsnyje apie tai ir pakalbėsime. Čia sužinosite: Kaip veikia stresas; Kas yra gerasis ir blogasis stresas; Kaip stresas gali padėti jaustis geriau ir tobulėti gyvenime; Ir kokius streso valdymo pratimus rekomenduoja neuromokslų daktaras Andrew Huberman. KAS YRA STRESAS? Paprastai kalbant, stresas yra evoliucijos išvystytas atsakas į pavojų. Kuomet kyla pavojus, smegenyse esanti migdolinė liauka išskiria streso hormonų, kurie aktyvuoja imuninę sistemą, širdies darbą ir kitus organizmo procesus ir taip paruošia kūną atsakui – bėgti, gintis ar sustingti. Nugalėjus ar išvengus pavojaus, šie hormonai nuslopsta ir kūnas atsipalaiduoja. KUO SKIRIASI GERASIS IR BLOGASIS STRESAS? Stresas yra visiškai natūrali žmogaus gyvenimo dalis. Jo dėka, mes esame čia. Evoliuciškai, stresas padėdavo mums apsisaugoti nuo pavojų, atrasti savo jėgų ribas ir tobulėti. Būtent gerasis stresas, dar vadinamas „eu stresu”, turi gerų ir gydomųjų savybių. Prisiminkite situaciją, kuomet labai jaudinotės, bet susidūrę su streso priežastimi ir ją įveikę, pasijutote geriau, tarkime, ruošdamiesi kalbėti prieš grupę žmonių. Prieš pristatymą, tikriausiai, jutote įprastus streso simptomus – padažnėjusį širdies ritmą, prakaituojančius delnus, drebantį balsą, pilve skraidančius drugelius, bet tik pabaigus kalbą, jus užplūdo pasitikėjimas savimi ir kitos pozityvios emocijos. Tikėtina, jog kai kitą kartą jums reikės kalbėti prieš grupę žmonių, jausitės drąsiau ir labiau savimi užtikrinti. Būtent tai yra gerasis stresas, kuris verčia mus tobulėti ir eiti į priekį. Blogasis stresas pasireiškia tuomet, kai negalime išspręsti stresinės situacijos ir ji tęsiasi ilgą laiką. Tai gali būti nuolatinė įtampa darbe, besitęsiantis nepasitenkinimas santykiuose, kasdienis stresas, siekiant visur suspėti. Kuomet nuolatos jaučiame nerimą, streso hormonai išlieka pakilę ilgesnį laiką ir gali sukelti priešingą efektą. Lėtinis stresas yra siejamas su suprastėjusia atmintimi, miego sutrikimais, netinkama mityba, uždegiminiais procesais kūne, lėtinėmis ligomis ir kitais simptomais. Tačiau trumpalaikis stresas gali praplėsti jūsų streso ribas ir padėti geriau atlaikyti nerimą keliančias situacijas. KAIP STRESAS PADEDA MUMS TOBULĖTI? Dažnai mūsų straipsniuose minimas neuromokslų daktaras Andrew Huberman, savo tinklalaidėje apie stresą ir nerimą pamini tris streso tipus – trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį stresą. Jis atskleidė, jog sutelkdami visą dėmesį į ilgalaikį stresą ir jo padarinius, dažnai vengiame net ir trumpalaikio streso, kuris mums iš tiesų yra naudingas. Anot Dr. Huberman, kuomet mūsų kūnas sureaguoja į stresą, tai prilygsta kūno reakcijai į bakterines ir virusines infekcijas. https://www.instagram.com/p/CMNF5qHM4-H/ Streso hormonai kaip adrenalinas suaktyvina imuninės sistemos ląsteles ir jos daug greičiau dauginasi ir kovoja prieš infekciją. Tačiau stresas taip pat turi psichologinį poveikį. Pozityvus stresas yra galingas įrankis, tobulėjant gyvenime. Trumpalaikis stresas sukelia adrenalino šuolius, taip skatindamas kognityvinę veiklą – todėl greičiau galime spręsti užduotis, galvoti ir geriau atsiminti svarbią informaciją. Be viso to, kuomet sėkmingai įveikiame stresą, jaučiame pasitenkinimą savimi ir galime judėti į priekį. KOKIA YRA STRESO RIBA? Mes visi turim savo streso ribą. Ribą, kurią pasiekus, atrodo, jog kūnas atsiskiria nuo proto – mes nebegalime susikoncentruoti, žemė slysta iš po kojų, širdis nevaldomai daužosi krūtinėje. Tačiau vienas žmogus savo streso ribą pasiekia išėjęs į miestą ar apsipirkti, kuomet kitas gali kalbėti prieš tūkstantines minias be jokių problemų. Anot Andrew Huberman, svarbu, kad mes reguliariai sau leistume atsidurti stresinėse situacijose ir taip išplėstume savo streso ribas ir neprarastume kūno ir proto kontrolės. Tarkime, jūs atsidūrėte stresinėje situacijoje ir jaučiate, kad žemė pradėjo slysti iš po kojų, jus pykina, muša prakaitas. Tai požymiai, kad prarandate kūno kontrolę. Dr. Huberman rekomenduoja kūną išmokyti išgyventi stresą. Kadangi kūno reakcija į stresą yra bendrinė, nesvarbu, ar jus kažkas vejasi gatvėje ar jaudinatės prieš egzaminą – streso reakcija ir procesai organizme yra panašūs. Todėl save pratinti prie streso ir išmokti jį suvaldyti galite kasdieniais būdais: Sporto pagalba, kuomet širdies dūžių skaičius pakyla kiek daugiau, nei kad jūs esate įpratę ir jaučiatės patogiai. Maudynėmis šaltame duše ar ledinėje vonioje – taip kūnas trumpam yra pastatomas į nepatogią situaciją ir galite bandyti išbūti tame momente, neprarasdami proto kontrolės. Kitas būdas, kaip jis rekomenduoja bet kuriuo metu pakelti streso atsaką kūne, tai greitas kvėpavimas. Dvidešimt kartų greitai įkvėpkite per nosį ir iškvėpkite per burną. Toks kvėpavimas atkartoja hiperventiliaciją, kurią patiriame, kai jaučiame stresą. Greitas ir negilus kvėpavimas paskatina trumpalaikio streso simptomus, turinčius jau minėtų gydomųjų savybių. Kuomet kūnas pradeda pratintis prie reguliaraus streso ir jūsų sugebėjimo jį normalizuoti ir jame išbūti, ilgainiui jūsų streso ribos prasiplės. Taip ne tik aktyvuosite imuninę sistemą, bet ir galėsite geriau valdyti nenuspėjamas stresines situacijas. KAIP SPORTAS GALI PADĖTI PRAPLĖSTI STRESO RIBAS IR AKTYVUOTI GERĄJĮ STRESĄ? Sportas ir fizinė veikla yra galingi įrankiai, norint patirtį gerąjį stresą ir praplėsti savo streso ribas. Reguliariai didindami fizinės veiklos krūvį ir mesdami sau naujų iššūkių, jūs natūraliai pratinat kūną prie nepatogumo. Taip pat konkurencija sporte gali tapti puikia priemone patirti trumpalaikį pozityvų stresą. Taip ne tik stiprinsite savo fizinį kūną, bet ir psichologinį atsaką į stresą. Jei norite sportą paversti savo kasdienybe ir sėkmingai vystyti sveikus įpročius, kviečiame užsukti į FØRMA sveikatingumo ir ilgaamžiškumo studiją. Mūsų patyrę treneriai padės geriau suprasti, kaip veikia jūsų kūnas, pažinti savo judesius ir formuoti ilgalaikius įpročius, kurie jus lydės visą gyvenimą. Registruokitės pirmam susitikimui, kurio metu atliksime funkcinį jūsų kūno testą, kuris padės geriau nustatyti jūsų fizinius poreikius ir tikslus.