Spausdami „Gerai", sutinkate, kad jūsų įrenginyje būtų saugomi slapukai, skirti pagerinti naršymo patirtį svetainėje, analizuoti jos naudojimą ir pagelbėti mums rinkodaros tikslais. Daugiau informacijos rasite mūsų slapukų politikoje.
Atgal
Ilgaamžiškumas: viskas apie senėjimą, jo procesų sulėtinimą ir naujausius atradimus ilgaamžiškumo srityje

Nuo neatmenamų laikų žmonės visais įmanomais būdais bandė sulėtinti senėjimą ir atrasti amžinos jaunystės paslaptį. Laiko atsukti negalime, bet senėjimą ir jo procesus sulėtinti įmanoma. Taip pat įmanoma net pasiekus garbų amžių būti aktyviu, energingu ir jaunatvišku. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra pirminis ir antrinis senėjimas, apžvelgsime ilgaamžiškumo ekspertų patarimus ir naujausius atradimus ilgaamžiškumo srityje ir pasidalinsime įžvalgomis apie senėjimo procesų sulėtinimą. KAS NULEMIA SENĖJIMĄ? Vienu sakiniu apibūdinti, kas yra senėjimas, neįmanoma. Nuo filosofinių iki mokslinių apibūdinimų – senėjimas yra įvairiapusis ir sudėtingas procesas. Tačiau žmogaus senėjimo procesus galima suskirstyti į tris grupes: Chronologinis arba pirminis senėjimas – tai mūsų chronologinis amžius. Anot įvairių hipotezių, idealiomis sąlygomis žmogus galėtų gyventi apie 120 metų. Biologinis amžius arba antrinis senėjimas – tai sudėtingas procesas, vykstantis dėl genetinių ir aplinkos veiksnių derinio. Psichologinis amžius – gyvenimu nesimėgaujantis, daug streso ir emocinės įtampos patiriantis žmogus gali jaustis senesnis nei rodo jo chronologinis amžius. Jeigu būdami 70, 80 ir vyresniame amžiuje nenustojate sportuoti, domėtis jus supančiu pasauliu, palaikyti artimą ryšį su kitais žmonėmis, tikėtina, jog ir jūsų psichologinis amžius bus mažesnis nei skaičiai pase. ILGAAMŽIŠKUMAS IR SENĖJIMO LIGA Įprasta, kad metams bėgant išauga lėtinių ligų rizika. Tokios ligos kaip cukrinis diabetas, vėžiniai susirgimai, širdies ir kraujagyslių problemos nebestebina pasiekus tam tikrą amžių. Tačiau specialistai pradeda suprasti, jog vien chronologinis amžius nenulemia jūsų organizmo būklės. Tam daug daugiau įtakos turi kasdieniai įpročiai ir bendras gyvenimo būdas. Neuromokslų daktaras Andrew Huberman pokalbyje su ilgaamžiškumo tyrėju daktaru David Andrew Sinclair aptarė pagrindines priežastis, kodėl mes senstame ir kodėl su amžiumi taip išauga tam tikrų ligų rizika. Anot David Andrew Sinclair, tokios ligos kaip Alzheimerio liga ar širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai 80-90 proc. yra priskiriami senėjimui. Tačiau kiekviena liga gali būti atsekama iki ląstelėse esančių genų, kurie mums senstant praranda informaciją. Prarasta informacija pažeidžia ląstelės DNR ir stabdo jos atsinaujinimą. Dėl to vyresniame amžiuje tampame mažiau atsparūs ligoms ir traumoms, o mūsų organizmas nebesugeba efektyviai atsinaujinti. Tačiau mūsų ląstelėse esanti informacija susideda iš dviejų dalių – genetinės informacijos ir sistemų, atsakingų už tai, kurie genai ląstelėje yra aktyvuojami ir kurie ne. Kad būtų paprasčiau suprasti, įsivaizduokite, jog įsipjovėte pirštą. Jūsų imuninės sistemos ląstelės yra aktyvuojamos ir jos padeda užgydyti žaizdą. Jei aktyvavimo sistemos nebeveikia kaip anksčiau, kūnas daug lėčiau atsistato, o esant rimtesniems negalavimams gali ir visai neturėti pajėgumo to padaryti. Ir nors genetinės informacijos mes beveik negalime pakeisti, šias antrines sistemas galime valdyti pasitelkdami kasdienius įpročius. Gera žinia ta, jog 80 proc. mūsų senėjimo procesų priklauso būtent nuo antrosios dalies. KAIP PALAIKYTI ILGAAMŽIŠKUMĄ? SPORTAS IR FIZINIS AKTYVUMAS Niekam ne paslaptis, jog sportas ir fizinis aktyvumas yra svarbūs gerai savijautai. Tačiau kaip sportuoti ir judėti, kad pailgintume gyvenimą? Pirmiausia reikia suprasti, kodėl ir kaip sportas padeda palaikyti ilgaamžiškumą. Senstant, jau nuo 30 metų, žmogaus kūno raumenų masė pradeda mažėti po 3-8 proc. per dešimtmetį. Raumenis pakeičia riebalinis sluoksnis, o kūnas pradeda silpnėti. Pirmaisiais metais to galima nepastebėti, tačiau ilgainiui, ypač įkopus į šeštąją dešimtį, pradeda vystytis sarkopenija (raumenų masės praradimas). Žmonėms, turintiems mažesnę raumenų masę, išauga traumų rizika, ilgiau gyja kūno sužeidimai. Sarkopenija yra viena iš pagrindinių kritimų sukeltų sužalojimų vyresniame amžiuje priežasčių. Raumenų stiprinimui galima atlikti įvairius pratimus, geriausiai tam tinka jėgos pratimai ir sportas su svoriais. Nors metams bėgant darosi sunkiau auginti ir palaikyti optimalią raumenų masę, jėgos pratimai yra investicija į sveiką ir energingą senatvę. Kitas svarbus aspektas – aerobiniai pratimai (bėgimas, aukšto intensyvumo treniruotės, šokinėjimas per virvutę ir pan.). Reguliariai atliekant aerobinius pratimus trumpam yra pakeliamas širdies ritmas. Tokiu būdu gerinama kraujo cirkuliacija. Optimali cirkuliacija užtikrina sveiką kraujo spaudimą ir sumažina širdies ritmą ramybės būsenoje. Reguliari fizinė veikla yra būtina tiek moterims, tiek vyrams, nes sportas ir tinkamas raumenų masės palaikymas taip pat siejamas su optimaliu lytinių hormonų kiekiu, kuris palaiko ne tik reprodukcinę žmogaus sveikatą, bet ir leidžia ilgiau išsaugoti jaunystę. SUBALANSUOTA MITYBA Valgydami subalansuotą maistą galime gauti užtektinai maistinių medžiagų – baltymų, angliavandenių ir riebalų bei vitaminų ir mineralų. Optimaliam organizmo darbui taip pat svarbu neviršyti suvartojamų kalorijų kiekio. Kai kalorijų suvartojame daugiau nei jų sudeginame, kūne pradeda kauptis riebalinis sluoksnis. Daktaras David Andrew Sinclair teigia, jog per didelis riebalinio audinio kiekis kūne gali sumažinti NAD kofermento kiekį, kuris yra tiesiogiai susijęs su ląstelių apsauga ir ilgaamžiškumu. Tai viena iš priežasčių, kodėl nutukimas skatina lėtinių ligų vystymąsi. Kūno riebalų perteklius prisideda prie oksidacinio streso ir uždegimų, kurie atlieka svarbų vaidmenį senėjimo procese. Be to, kūno riebalų perteklius taip pat gali trikdyti tinkamą hormonų (estrogeno, progesterono, somatotropino, testosterono) gamybą ir funkcijas. Vienas iš itin svarbių sveikatos rodiklių yra klubų ir juosmens apimties santykis. Juosmens srityje besikaupiantys riebalai dar vadinami visceraliniais arba vidiniais riebalais, yra itin pavojingi sveikatai, nes padengia vidaus organus – kepenis, inkstus ir pan. Tai lemia išaugusią cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padidėjusį cholesterolio kiekį ir aukštesnį kraujospūdį. Be to, didelis vidinių riebalų kiekis sutrikdo normalią hormonų, riebiųjų rūgščių bei cheminių procesų veiklą ir sukelia uždegimą. KASDIENIAI ĮPROČIAI Ilgaamžiškumas tiesiogiai priklauso nuo mūsų kasdienių įpročių. Todėl svarbu pasirūpinti ne tik sportu ir mityba, bet ir kitais gyvenimo būdo pokyčiais. Vienas pagrindinių dalykų, kuriuos galite padaryti dėl savo sveikatos ir ilgaamžiškumo – atsisakyti rūkymo. Cigaretėse ir tabako gaminiuose esančios medžiagos pasiekia ląsteles jūsų smegenyse, širdyje ir kituose organuose ir gali jas negrįžtamai pažeisti. Dėl to rūkantieji daug dažniau kenčia nuo širdies ir kraujagyslių, plaučių ligų bei vėžinių susirgimų. Ne ką mažiau svarbu – išmokti suvaldyti stresą. Lėtinis stresas apsunkina ląstelių atsinaujinimą ir gali sukelti uždegimą. Kitas kertinis ilgaamžiškumo rodiklis yra miegas. Kokybiškas poilsis ne tik suteikia energijos visos dienos metu, bet ir skatina ląstelių regeneraciją. Prastai ar per mažai miegant, kūnui neužtenka laiko tinkamai atsistatyti. Vieno tyrimo metu, sveikiems ir jauniems vyrams buvo nurodyta per parą miegoti tik 4-6 valandas. Vos po kelių savaičių buvo pastebėta, jog tiriamųjų atsparumas insulinui gerokai padidėjo, tad išaugo ir diabeto rizika. NAUJAUSI ATRADIMAI ILGAAMŽIŠKUMO SRITYJE Mums pasisekė, jog gyvename moderniais laikais, turime prieigą prie kokybiškų medicinos paslaugų ir mus pasiekia vis daugiau efektyvių mokslinių atradimų. Žemiau pateikiame kelis iš jų. SENSTANČIŲ LĄSTELIŲ PAŠALINIMAS Ilgą laiką mokslininkai eksperimentuoja bandydami pašalinti senstančias (angl. senescent) ląsteles. Ilgainiui visos ląstelės pasensta ir miršta. Jaunas organizmas sugeba tokias ląsteles pašalinti ir užtikrinti tinkamą naujų ląstelių atsinaujinimą. Tačiau bėgant metams, senstančios ląstelės pradeda kauptis audiniuose, taip apsunkindamos organizmo regeneraciją. Mokslininkai pradėjo klinikinius tyrimus su žmonėmis, bandydami atrasti būdų, kaip pašalinti pasenusias ląsteles ir taip atstatyti pažeistus organus ir sustabdyti senėjimo procesus. VAISTAI SENĖJIMUI LĖTINTI Atliktų tyrimų metu mokslininkai atrado, jog rapamicinas – imunosupresantas, naudojamas po organų persodinimo, gali paskatinti ląstelių atsinaujinimą. Pastebėta, jog šis vaistas gali pristabdyti su amžiumi susijusių ligų tikimybę. Kitas, ilgą laiką cukriniam diabetui valdyti naudojamas vaistas metforminas, taip pat parodė panašių rezultatų. Nors mokslininkai dar tik tiria šių vaistų efektą žmonėms, rezultatai yra daug žadantys. JŪSŲ ILGAAMŽIŠKUMAS SU FØRMA Gyvenimas nesibaigia sulaukus 50-ties, 60-ties ar daugiau metų. Didelė dalis to, kaip senstame ir kaip jaučiamės, priklauso nuo to, kaip gyvename dabar. Net ir sulaukus itin garbaus amžiaus, pagerinus savo gyvenimo būdo įpročius, galima išsaugoti jaunystę ilgiau. Todėl kviečiame jus pradėti dabar ir ilgiau džiaugtis sveiku ir energingu kūnu, judesio laisve ir ilgiau išlikti jaunatviškais. Nesvarbu, kiek jums metų, užsukite į FØRMA sveikatingumo ir ilgaamžiškumo studiją, kur kartu atrasime būdų pagerinti jūsų fizinį pasirengimą ir sveikatą.

Pradėk rūpintis savimi
šiandien